Įgimtas instinktas, energijos poreikis ir moralė
Nors stiprus vampyras geba priimti savo prigimtį, jį beveik nuolat lydi vidinis moralinis konfliktas dėl socialinės-psichologinės padėties. Kaip natūralų šios būsenos rezultatą, jis gali išgyventi pyktį ar jaustis sužniugdytu, nes tokia būsena lieka kontroliuojama tik iš dalies. Kiekvienas vampyras yra labai jautrus energijai, kiekvienam jos reikia. Dėl šios ypač jautrios sąveikos, energija reguliuoja bei keičia mūsų asmenybę, stipriai apsunkindama santykius su visais kitais žmonėmis – mus supančiais ir ne tik. Šiuo atveju mes kenčiame jautrumą, nes mokomės, ką jis reiškia ir kaip įtakoja kasdienį gyvenimą.
Bet kas gali keistis energija. Iš tiesų, ja visi ir keičiasi – kiekvienas žmogus ir būtybe yra įtraukti į sudėtingus energetinius mainus savo aplinkoje. Tai yra nenutrunkantis energijos judėjimas, priklausantis nuo psichinės ir fizinės būklės, nuotaikų, dėmesingumo, psichinių sąsajų, emocinių ryšių ir kitų procesų. Gauti energiją yra visiškai natūralus procesas. Gautos ir duotos energijos santykis priklauso nuo kiekvienos būtybės, tačiau dažniausiai jis būna subalansuotas. Vampyro energetinės sąveikos skirtumas su kitais žmonėmis bei aplinka yra tame, jog jis turi poreikį reguliariai gauti daug daugiau nei duoda ir labiausiai kraugeriui reikia žmogaus – gyvybės energijos.
Vampyrizmas – tai asmeninės pusiausvyros idėja, kuri negali būti pasiekta galutinai. Vampyras yra energijos balanso aplinkoje griovėjas. Poreikis yra pagrindinė kraugerio problema ir papildoma energija iš išorės ją išsprendžia. Tokiu būdu jis laikinai įgauna energijos balansą savyje. Gamtoje vyrauja ciklai, tačiau vampyras nėra energijos judėjimo ratu ciklo dalis, nes turi nuolat ne tik atgauti, bet gauti žymiai daugiau nei praranda, todėl tai jam nėra natūrali išeitis gamtos schemoje. Didelė dalis neopagoniu turi konfliktą su vampyrais – iš esmės bet kokią vampyrišką veiklą jie laiko bloga, nes tai griauna natūralų energijos balansą gamtoje. Tačiau vampyrui didesnis energijos poreikis nėra pasirinkimas – tai dalis to, kas jis yra.
Jei kraugerys periodiškai nesimaitins, troškuliui tapus neištveriamam, jo įgimtas instinktas paims viršų. Tai reikšia, jog vampyras ims energiją iš savo aplinkos neatsirinkdamas bei darydamas tai nesąmoningai, neturės šio proceso kontrolės. Iš esmės, badaujantis vampyras tampa energetine juodąja skyle ir iš bet kurio su juo susidūrusio žmogaus, ypatingai to, kuris su juo turi emocinį ar dvasinį ryšį, savinsis energiją tam, kad užpildytų savo tuštumą. Todėl sąmoninga motyvacija vampyro elgesyje yra geresnė išeitis nei nuolatinis susitramdymas.
Visuomenė linkusi pavergti ir pažaboti įgimtus ir sunkiai kontroliuojamus asmenybės aspektus. Jei vampyras tokiems savo vidaus aspektams duotų laisvą valią, jie labai greitai pradėtų griauti jo paties asmenybę. Tačiau susivaržymas visada kelia troškimus, kurie neišvengiamai paaštrina tramdomas aistras, todėl susipažinimas su įgimta destrukcija ir jos patyrimas iki tam tikro lygio gali atskleisti tiek jėgos ir vidinių galių, kad jos padės vampyrui iki galo suprasti, kas jis yra. Šio moralinio instinkto prasmė yra emocinėje apsivalymo galioje, kurią jis turi – tai buvimas sąžiningu su pačiu savimi.